nudvelgzti

nudvel̃gzti, nudvel̃zgia, nùdvelzgė intr. 1. nujausti, nuvokti: Iš rozo nùdvelzgiau, kas yra Sn. Ligonis dar nùdvelzgė, kad savas žmogus, bet pažint nepažino Sn. 2. neblogai padaryti: Da tę jų biskį nùdvelgzta Pns. \ dvelgzti; nudvelgzti